Šiuo metu galiojančios Civilinio kodekso trečiosios knygos normos reglamentuoja tik sutuoktinių (santuoką sudariusių asmenų) turtinius santykius. Kartu gyvenančių santuokos nesudariusių asmenų turtinių santykių šeimos teisės normos nereglamentuoja. Todėl praktikoje dažnai iškyla klausimai – ar nesusituokusių bendrai gyvenančių asmenų įgytas turtas turi specialų teisinį rėžimą? Ar nesusituokusių asmenų turtas gali būti pripažįstamas bendraja daline nuosavybe? Kokios sąlygos taikomos bendrai gyvenančių nesusituokusių asmenų įgyto turto teisinio rėžimo kvalifikavimui?
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. birželio 9 d. priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-159-916/2022. Nutartyje yra pateikiami svarbūs išaiškinimai dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių nesusituokusių asmenų turto pripažinimą bendrąja daline nuosavybe.
Ieškovas ieškiniu prašė teismo pripažinti butą jo ir atsakovės bendrąja daline nuosavybe, nustatant, kad ieškovui priklauso 1/2 dalis buto ir pripažįstant buto kredito grąžinimo prievolę AB SEB bankui solidaria.
Nagrinėjamoje byloje ieškovas įrodinėjo, kad su atsakove buvo pora nuo 2009 m., nuo 2013 m. pradėjo gyventi kartu nuomojamame bute, vėliau pas ieškovo tėvus, 2016 m. pavasarį atsakovė pasiėmė paskolą butui įsigyti, buvo pasirašyta ginčo buto pirkimo–pardavimo sutartis. Įsigytas butas buvo apleistas, ieškovo tėvas, brolis, draugai ir kolegos padėjo atlikti kapitalinio remonto darbus, ieškovo motina ir močiutė butui įsigyti padovanojo 9000 EUR. Buto remontas truko iki 2018 m. pabaigos. Šalys gyveno kaip šeima, tačiau 2019 m. viduryje atsakovė nusprendė, kad nori skirtis.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas atsakovės kasacinį skundą, atliko išsamią teisės normų, reglamentuojančių bendro gyvenimo nesusituokus metu įgyto turto pripažinimą bendrąja daline nuosavybe, analizę.
Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Bendrosios jungtinės veiklos pradžia siejama su tuo laiku, kai šalys pradėjo kartu gyventi ir vesti bendrą ūkį. Tokių asmenų turtinių santykių apsaugai į bendrai įgytą turtą taikytinos LR CK ketvirtosios knygos normos, kuriose nustatyta bendroji nuosavybės teisė bendraturčiams.
Kasacinio teismo taip pat pažymėta, kad reikalavimas, jog kartu gyvenantys nesusituokę asmenys (sugyventiniai), bendrai įgydami turtą, visus klausimus vienas su kitu derintų tik rašytiniais susitarimais, neatitinka sąžiningumo ir protingumo principų (LR CK 1.5 str.). Taigi, nepaisant LR CK 6.969 str. 4 d., nustatančios privalomą rašytinę jungtinės veiklos sutarties formą, imperatyvumo, teismų praktikoje nesusituokusių asmenų tarpusavio santykiai yra vertinami kaip jungtinės veiklos (partnerystės) sutartiniai santykiai, nepaisant to, ar santuokos nesudarę asmenys buvo sudarę tokią rašytinę sutartį.
Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad aplinkybė, jog šalis sieja jungtinės veiklos (partnerystės) teisiniai santykiai, nereiškia, kad visas šios sutarties galiojimo metu bet kurio iš jos dalyvių įgytas turtas savaime bus laikomas jų bendrąja daline nuosavybe ir kad šalys negali įgyti tam tikro turto asmeninės nuosavybės teise. Sprendžiant sugyventinių ginčą dėl turto, įgyto bendro gyvenimo metu, nuosavybės teisės – asmeninė vieno iš sugyventinių ar bendroji dalinė, reikia nustatyti, ar buvo sudarytas sugyventinių susitarimas įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise dėl kiekvieno konkretaus turto objekto.
Tik nustačius buvus sugyventinių susitarimą įgyti konkretų turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise turi būti sprendžiama dėl kiekvienam iš bendraturčių tenkančios bendrosios nuosavybės teisės dalies. Pripažinus, kad kartu gyvenusios ir tvarkiusios bendrą ūkį šalys bendrai veikė siekdamos vienodo tikslo, turėtų būti vertinamos bendros sutarties dalyvių turto sukūrimo sąlygos, įtvirtintos LR CK 6.970 str. 1 d., – įnašai pinigais, kitu turtu, profesinės ir kitos žinios, įgūdžiai, dalykinė reputacija ir dalykiniai ryšiai.
Pagal LR CK 6.970 str. bendroji nuosavybė kuriama ne tik dalyvių piniginiais įnašais, t. y. asmeninėmis santaupomis ar kitomis pajamomis, pvz., paskolomis, dovanotomis lėšomis ir pan., bet ir dalyvaujant savo darbu. Dalyvavimas savo darbu jungtinės veiklos sutartimi sulygtam tikslui pasiekti suprantamas ne tik kaip tiesioginis dalyvavimas kuriant (rekonstruojant) daiktą kaip nuosavybės objektą.
Butas gali būti pripažįstamas bendru sutarties dalyvių turtu, jeigu būtų įrodyta, kad jis įsigytas kelių asmenų lėšomis ir turint tikslą sukurti bendrąją nuosavybę, arba esant patikimų įrodymų, kad butas buvo iš esmės pagerintas. Nedidelės dalies statybos ar remonto medžiagų įsigijimą pagrindžiantys įrodymai nėra pakankami buto bendrosios dalinės nuosavybės faktui nustatyti.
Įvertinus šią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį galima daryti svarbias išvadas dėl nesusituokusių asmenų užgyvento bendro turto teisinio rėžimo:
- bendrai gyvenančių nesusituokusių asmenų turto teisinis rėžimas nėra identiškas susituokusių asmenų turto teisiniam rėžimui – bendrai gyvenančių nesusituokusių asmenų įgytam turtui nėra taikoma bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija;
- bendrai gyvenančių nesusituokusių asmenų tarpusavio santykiai yra vertinami kaip jungtinės veiklos (partnerystės) sutartiniai santykiai, kurių eigoje gali būti sukuriama bendra dalinė nuosavybė;
- nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę;
- rašytinio susitarimo dėl bendro ūkio vedimo (jungtinės veiklos) sudarymas nėra būtinas;
- ginčo atveju siekiant pripažinti turtą bendra daline nesusituokusių asmenų nuosavybe, būtina pateikti įrodymus, pagrindžiančius piniginį ar kitokį indėlį į bendro turto sukūrimą;
- bendras indėlis gali būti ne tik piniginis – tai gali būti ir atitinkami veiksmai/darbas, kuriais turtas buvo iš esmės pagerintas (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita);
- spręsdamas dėl esminio pagerinimo teismas turi atsižvelgti į tikrosios asmeninio turto vertės prieš pagerinant ir pagerinus santykį;
- kilus ginčui dėl nesusituokusių asmenų užgyvento turto teismai privalo nustatyti konkrečius asmenų indėlius į bendrą turtą ir atitinkamai padalinti turtą tarp jį bendrai įgijusių asmenų – prezumpcija, kad šalių įnašai į bendrąją jungtinę veiklą yra lygūs, negali būti taikoma.
Šioje teisinėje apžvalgoje esanti informacija neturėtų būti vertinama kaip teisinė konsultacija. Tikslų reikalingų atlikti veiksmų planą ir teisinių paslaugų paketą, geriausiai atitinkantį kliento specifinę situaciją ir interesus, suteikiame privačioje teisinėje konsultacijoje, susisiekus elektroniniu paštu info@labex.lt, arba telefonu Nr. +370 630 70 416.